Mus supanti aplinka yra vienas didžiausių veiksnių, lemiančių gyvenimo kokybę, todėl svarbiu uždaviniu tampa saugoti ir tausoti gamtą. Per paskutinius dešimtmečius didžioji dalis energijos buvo išgaunama panaudojus iškastinį kurą. Augant energijos suvartojimui, numatomas platesnis alternatyvios energetikos panaudojimas.
Kiekviena Europos Sąjungos šalis turi savo atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimo sistemą, parengtą atsižvelgiant į šalies atliktą pažangą atsinaujinančios energetikos srityje. Žaliosios energetikos svarba pažymima Europos Sąjungos šalių, tame tarpe ir Lietuvos, teisės aktuose. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas – vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos energetikos politikos tikslų, nurodytų Nacionalinėje energetikos strategijoje ir LR energetikos įstatyme. Lietuva yra priėmusi įsipareigojimą įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas energetikos sektoriuje. Direktyvos yra susijusios su energijos gamybos efektyvumo didinimu ir atsinaujinančių energijos išteklių platesniu naudojimu energijos gamybai – Lietuva turi užtikrinti, kad iki 2020 m. atsinaujinančių išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime sudarytų ne mažiau kaip 23%.
Šilumos gamyba iš atsinaujinančių išteklių – būdas spręsti klimato kaitos problemas, mažinti šalies energetinio sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro rūšių tiekėjų.
Biokuras
Biokuras – tai atsinaujinanti ekologiška kuro rūšis, kuri tampa puikia alternatyva orą teršiančiam ir gamtinius išteklius sekinančiam iškastiniam kurui. Biokuras gaunamas iš medienos, miško kirtimo atliekų, šiaudų, energetinių augalų, pievų biomasės atliekų bei kitų išteklių, kurie yra atsinaujinantys energijos šaltiniai.
Moksliniai tyrimai rodo, jog deginant biomasę į atmosferą išmetamas anglies dioksidas CO2 nedidina šiltnamio efekto, nes priklauso gamtiniam anglies apytakos ciklui. Tai reiškia, kad fotosintezės metu augmenija iš aplinkos sugeria tiek anglies dioksido CO2, kiek jo išsiskiria į aplinką deginant biokurą, vadinasi bendras anglies dioksido CO2 kiekis apykaitos cikle nekinta.
Tuo tarpu deginant iškastinį kurą (akmens anglis, mazutą) į aplinką išskiriama ne tik daug anglies dioksido CO2, bet ir kitų kenksmingų medžiagų produktų – įvairių metalų junginių. Šilumos gamybai naudojant iškastinį kurą yra kenkiama aplinkai, didinama klimato kaita. Biokuro pasirinkimas šilumos gavybai yra efektyvus būdas mažinti į atmosferą išmetamų kenksmingų dujų kiekį ir didinti valstybės savarankiškumą energetikos srityje.
Lietuvoje pirmosios biokuru (pjuvenomis ir smulkinta mediena) kūrenamos katilinės atsirado 1994 metais, o 1999 metais biokuro naudojimas šilumos gavyboje įsitvirtino kaip pramonės šaka, kuomet pradėjo veikti didesnės šiuo kuru kūrenamos katilinės. Biokuras yra perspektyvi atsinaujinančios energijos rūšis, skatinanti aplinkos apsaugą bei šalies ekonomikos augimą.
Oro taršos monitoringo duomenys:
Oro taršos monitoringas 2020 metai I ketvirtis
Oro taršos monitoringas 2020 metai IV ketvirtis
Oro taršos monitoringas 2021 metai I ketvirtis
Oro taršos monitoringas 2021 metai IV ketvirtis
Oro taršos monitoringas 2022 metai I ketvirtis
Oro taršos monitoringas 2022 metai IV ketvirtis
Oro taršos monitoringas 2023 metai I ketvirtis